Švarios sudėties TRAWENMOOR kosmetikai net iki -50%

Facets
Image
Ant moters nugaros matomos suragėjusios odos ataugos

Keratozė: kas tai, tipai ir kaip prižiūrėti odą tinkamai?

2023m. birželio 21d.  ·  6 min. skaitymo

Keratozė paveikia daugelį žmonių bent kuriuo nors gyvenimo metu. Vieni pastebi smulkius spuogelius ant rankų, kiti - šiurkščias dėmes veide po ilgų valandų saulėje. Šiame straipsnyje paaiškiname tris pagrindinius keratozės tipus, kaip juos atpažinti ir kokia odos priežiūra duoda matomą poveikį. Mūsų kosmetologės taip pat rekomenduoja konkrečias priemones kasdienei priežiūrai bei atsako į dažniausius klienčių klausimus.

Kas yra keratozė ir kodėl ji atsiranda?

Keratozė - tai odos būklė, kai keratino baltymas pradeda kauptis viršutiniame odos sluoksnyje. Dėl to oda tampa šiurkšti, ant jos atsiranda smulkių iškilimų arba ryškesnių dėmių. Tai nėra liga. Tai dažniausiai nekenksmingas, bet estetiškai trikdantis odos pokytis, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis žmonių.

Priežastys skiriasi pagal tipą. Vienoms keratozės formoms įtakos turi genetika, kitoms - susikaupęs saulės poveikis ar natūralus odos senėjimas. Mūsų kosmetologės kasdien mato, kaip skirtingai ši būklė atrodo įvairaus amžiaus klientėms.

Kokie yra pagrindiniai keratozės tipai?

Yra trys dažniausiai pasitaikančios keratozės formos. Kiekviena turi savo požymius, priežastis ir priežiūros principus. Atpažinti tipą - svarbiausias žingsnis prieš pradedant priežiūrą.

Seborėjinė keratozė

Seborėjinė keratozė - tai gerybiniai odos dariniai, kurie dažniausiai atsiranda po 40-50 metų. Atrodo kaip šviesiai rudos, tamsiai rudos ar net juodos dėmės, šiek tiek iškilusios virš odos paviršiaus. Paviršius gali būti vaškinis arba truputį šiurkštus. Dažniausios vietos - krūtinė, nugara, veidas, kaklas.

Šios dėmės nėra pavojingos. Bet jos linkusios daugėti su amžiumi. Genetinis polinkis čia turi didelę reikšmę - jei seborėjinę keratozę turėjo tėvai, didelė tikimybė, kad atsiras ir jums. Jei dėmė pradeda keisti spalvą, formą ar niežti, būtina pasikonsultuoti su dermatologu.

Aktininė keratozė

Aktininė keratozė - tai šiurkščios, sausos, šerpetojančios dėmės, atsirandančios dėl ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio. Dažniausios vietos - veidas, ausų kraštai, plikė, plaštakų viršus. Spalva nuo rausvos iki rusvos, paviršius primena švitrinį popierių.

Ši forma laikoma ikivėžine būkle. Dalis aktininės keratozės dėmių laikui bėgant gali virsti odos vėžiu, todėl jos privalo būti vertinamos dermatologo. Pagrindinė prevencijos priemonė - kasdienė saulės apsauga ir reguliarūs odos patikrinimai.

Keratozė pilaris

Keratozė pilaris - tai tie patys smulkūs „žąsies odos" spuogeliai ant žastų, šlaunų, kartais skruostų ar sėdmenų. Plaukų folikulai užsikemša keratinu ir oda tampa nelygi, bumbuliuota. Dažniausiai pastebima paauglystėje, bet gali išlikti visą gyvenimą.

Ši keratozės forma niekuo nepavojinga. Tai genetinis bruožas, būdingas maždaug 40 % suaugusiųjų. Geriausią poveikį duoda švelni cheminė eksfoliacija. AHA rūgštys, ypač pieno ir glikolio, padeda atskirti susikaupusias keratino ląsteles ir laipsniškai išlyginti odos paviršių. Drėkinimas po eksfoliacijos - būtinas žingsnis, nes sausa oda tik paryškina nelygumus.

Kosmetologės patarimas

Kodėl agresyvus šveitimas tik blogina keratozę pilaris? Mūsų kosmetologės kasdien mato klientes, kurios bando įveikti šiurkščią odą šiurkščiomis kempinėmis ar grubiais šveitikliais. Tai didelė klaida. Mechaninis šveitimas dirgina folikulus ir oda parausta dar labiau. Patariame pereiti prie cheminės eksfoliacijos - kūno losjonų su 5-10 % pieno rūgšties arba urėjos. Naudokite 2-3 kartus per savaitę, vakare, ant sausos odos. Po 4-6 savaičių pastebėsite, kad odos tekstūra tampa lygesnė, o spuogeliai - mažiau matomi. Svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas.

Kaip kasdien prižiūrėti odą su keratoze?

Priežiūra remiasi trimis ramsčiais: švelnia eksfoliacija, drėkinimu ir saulės apsauga. Pirmas žingsnis - prausimasis švelniu, neturinčiu sulfatų prausikliu. Agresyvūs prausikliai sausina barjerą ir oda reaguoja dar didesniu šiurkštumu.

Antras žingsnis - cheminė eksfoliacija. Veidui tinka serumai su AHA arba BHA rūgštimis, kūnui - losjonai su urėja ar pieno rūgštimi. Pradėkite 2 kartus per savaitę ir laipsniškai didinkite dažnumą, jei oda toleruoja. Jokio mechaninio šveitimo. Jokių grubių kempinių.

Trečias žingsnis - drėkinamasis kremas. Sudėtyje ieškokite ceramidų, glicerino, niacinamido. Tinkamai parinktas kremas nuo keratozės per kelias savaites pakeičia odos tekstūrą iš esmės.

Ketvirtas, bet svarbiausias - apsauga nuo saulės. Aktininei keratozei tai gyvybiškai svarbu, bet ir kitoms formoms saulės apsauga sumažina pigmentaciją bei lėtina senėjimą. SPF 30-50 kasdien, ištisus metus, nepriklausomai nuo oro.

Dažniausiai užduodami klausimai
Ar keratozė yra pavojinga sveikatai?
Dauguma keratozės formų nėra pavojingos. Seborėjinė keratozė ir keratozė pilaris yra gerybinės būklės, su kuriomis gyvenama be jokių pasekmių sveikatai. Vienintelė išimtis - aktininė keratozė, kuri laikoma ikivėžine būkle ir privalo būti vertinama dermatologo. Jei pastebite, kad dėmė keičia spalvą, formą, dydį, pradeda kraujuoti ar niežti - nedelsdami kreipkitės į specialistą. Kosmetinė priežiūra padeda pagerinti odos išvaizdą, bet diagnozę visada nustato gydytojas.
Ar keratozę galima visiškai išgydyti?
Keratozės pilaris ir seborėjinės keratozės visiškai pašalinti negalima, nes tai genetinės būklės. Tačiau tinkama priežiūra gali smarkiai sumažinti matomus požymius - oda tampa lygesnė, dėmės mažiau pastebimos. Aktininė keratozė gydoma medicininiais būdais: krioterapija, lazeriu, specialiais kremais pagal dermatologo paskyrimą. Kasdienė priežiūra su drėkinamosiomis priemonėmis ir AHA rūgštimis padeda palaikyti pasiektą pokytį ir užkirsti kelią naujiems dariniams.
Kuri rūgštis geriausiai tinka keratozei pilaris?
Pieno rūgštis (laktatas) yra švelniausia ir tinkamiausia keratozei pilaris. Ji eksfoliuoja ir kartu drėkina, todėl oda nepatiria didelio dirginimo. Glikolio rūgštis veikia stipriau ir greičiau, bet gali dirginti jautrią odą. Urėja 10-20 % koncentracijos yra dar vienas geras pasirinkimas kūnui - ji minkština susikaupusį keratiną ir drėkina giliuosius odos sluoksnius. Pradėkite nuo mažesnės koncentracijos, naudokite 2-3 kartus per savaitę ir stebėkite odos reakciją.
Ar saulės apsauga tikrai būtina, jei turiu keratozę?
Taip, ir tai vienas svarbiausių priežiūros žingsnių. Aktininei keratozei saulės apsauga yra būtinybė, nes ši forma tiesiogiai susijusi su ultravioletiniais spinduliais ir gali virsti odos vėžiu. Seborėjinei keratozei saulė skatina pigmentacijos paryškėjimą ir naujų dėmių atsiradimą. Net keratozei pilaris SPF padeda išlaikyti odos toną vienodesnį. Rekomenduojame SPF 30-50 kasdien, ištisus metus, atnaujinant kas 2 valandas būnant lauke.
Kada būtina kreiptis į dermatologą?
Į dermatologą kreipkitės, jei pastebite, kad odos darinys greitai auga, keičia spalvą, formą ar kraštus, pradeda kraujuoti, šlapiuoti arba niežti. Taip pat būtina konsultacija, jei nesate tikri dėl darinio prigimties arba turite šeimoje odos vėžio atvejų. Aktininės keratozės atveju reguliarūs patikrinimai privalomi. Kosmetologė padės sudaryti tinkamą kasdienės priežiūros planą, bet bet kokius įtartinus pokyčius vertina tik gydytojas dermatologas.

Prekė pridėta

Kiekis: Kaina:
Apmokėti