Kas yra Keratozė?

Keratozė - tai keratino, tvirto baltymo, sudarančio išorinį odos sluoksnį, peraugimas arba nenormalus kaupimasis. Daugiau informacijose apie tai kas yra ketatinas skaitykite čia.  Dėl šio keratino pertekliaus oda tampa šiurkšti, pleiskanojanti arba atsiranda nedidelių, į karpas panašių išaugų. Nors keratozė gali pasireikšti bet kokio amžiaus ar lyties žmonėms, ji dažniau pastebima vyresnio amžiaus žmonėms.
 

Keratozės tipai

Aktininė keratozė (Saulės keratozė)

Šį keratozės tipą dažniausiai sukelia ilgalaikis saulės poveikis. Paprastai ji pasireiškia šiurkščiais, raudonais arba rudais lopais saulės paveiktose odos vietose, pavyzdžiui, ant veido, galvos odos, ausų, kaklo, rankų ir plaštakų. Aktininė keratozė laikoma ikivėžine būkle, nes negydoma ji gali išsivystyti į plokščialąstelinę karcinomą.
 

Seborėjinė keratozė

Seborėjinė keratozė paprastai pasireiškia iškilusiomis, į karpas panašiomis ataugomis, kurios yra rudos, juodos arba rusvos spalvos. Šios ataugos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jos aptinkamos ant veido, krūtinės, pečių ir nugaros. Seborėjinė keratozė yra gerybinė būklė ir nekelia jokio pavojaus išsivystyti į odos vėžį.
 

Keratosis Pilaris
Keratozė, dar vadinama "vištos oda", pasireiškia mažais, šiurkščiais gumbeliais ant viršutinės rankų dalies, šlaunų, sėdmenų ar skruostų. Ši būklė paprastai siejama su sausa oda ir dažniau pasireiškia asmenims, kurie anksčiau sirgo egzema arba astma.
 

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios keratozės priežastys nėra iki galo išaiškintos. Tačiau yra žinoma keletas veiksnių, kurie prisideda prie jos išsivystymo:
- Saulės poveikis. Svarbus aktininės keratozės rizikos veiksnys yra ilgalaikis ir neapsaugotas ultravioletinių (UV) saulės spindulių poveikis. Labai svarbu nepamiršti naudoti apsaugą nuo saulės su kuo platesniu SPF spektru. Išsamiau apie tai kas yra SPF ir kaip jį suprasti skaitykite čia.
- Senėjimas. Su amžiumi didėja rizika susirgti keratoze, nes oda mažiau veiksmingai šalina negyvas odos ląsteles. Todėl reikėtų nepamiršti apie veido ir kūno odos šveitiklius. Šveisti odą reikėtų profilaktiškai tiek jauniems tiek senstantiems žmonėms. Plačiau apie odos šveitimo naudas, tipus ir kaip tinkamai juos atlikti, skaitykite čia. 
- Genetika. Tam tikri asmenys gali turėti genetinį polinkį sirgti keratoze, nes ši liga gali atsirasti šeimose iš kartos į kartą.
- Odos tipas. Žmonės, kurių oda šviesi, plaukai šviesūs arba raudoni, o akys šviesios, yra jautresni keratozei.
 

Simptomai

Keratozės simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau kai kurie bendri požymiai yra šie:

• Šiurkščios, žvynuotos dėmės ar ataugos ant odos
• Išblukusios spalvos arba pigmentuotos sritys
• Niežulys arba jautrumas
• Jautrumas lietimui ar drabužių trinčiai
• Padidėjęs seniau atsiradusios ataugos dydis arba storis
   

Gydymo galimybės

Keratozės gydymo tikslas - palengvinti simptomus, pagerinti pažeistos odos išvaizdą, o aktininės keratozės atveju - užkirsti kelią odos vėžio progresavimui:
- Vietiškai vartojami vaistai: Receptiniai kremai ar geliai, kurių sudėtyje yra retinoidų ar salicilo rūgšties, gali padėti sumažinti keratozės pažeidimų dydį ir storį. 
- Krioterapija: Skystas azotas naudojamas pakitusioms odos ląstelėms užšaldyti ir sunaikinti. Tai dažniausiai taikomas gydymas aktininei ir seborėjinei keratozei.
- Kiuretažas ir elektrodezikacija: Tai procedūra, kurios metu keratozės auglys nušveičiamas kiurete (aštriu šaukšto formos instrumentu), o tada elektros srove sustabdomas kraujavimas ir sunaikinamos likusios nenormalios ląstelės. 
- Lazerio terapija: Tam tikros rūšies lazerio procedūros gali būti naudojamos keratozės ataugoms šalinti. Lazerio terapija dažnai pasirenkama dėl jos tikslumo ir gebėjimo sumažinti randus. 
- Cheminis šveitimas: Ant pažeistos vietos tepamas cheminis tirpalas, dėl kurio nulupamas viršutinis odos sluoksnis. Tai padeda pagerinti keratozės darinių išvaizdą ir skatina naujos, sveikesnės odos augimą.
 

Prevencija ir savigyda

Nors ne visų keratozės formų galima visiškai išvengti, tačiau yra veiksmų, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką ir valdytumėte šią būklę:

- Apsaugokite save nuo saulės: Ribokite buvimą saulėje, ypač didžiausio aktyvumo valandomis (nuo 10 iki 16 val.), ir naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 30. Dėvėkite apsauginius drabužius, pavyzdžiui, ilgas rankoves, kelnes, plačiabrylę skrybėlę ir akinius nuo saulės. 

- Reguliariai drėkinkite odą: Odos drėkinimas gali padėti sumažinti su keratoze susijusį sausumą ir pleiskanojimą. Naudokite drėkinamuosius veido ir kūno kremus, kurių sudėtyje yra tokių sudedamųjų dalių kaip šlapalas ar pieno rūgštis, padedančių nušveisti ir suminkštinti odą. Plačiau apie odos drėkinimo svarbą skaitykite čia.

- Venkite šiurkščių šveitiklių ir dirgiklių: Abrazyviniai šveitikliai ir aštrios cheminės medžiagos gali pabloginti keratozės simptomus. Rinkitės švelnias kūno ar veido valymo priemones ir venkite pernelyg didelio šveitimo ar trynimo. 

- Palaikykite sveiką gyvenimo būdą: Venkite rūkymo ir per didelio alkoholio kiekio, taip pat sveikai maitinkitės būkite fiziškai aktyvūs. 
 

Apibendrinant, keratozė yra gana dažna odos būklė, kuriai būdingas nenormalus keratino kaupimasis. Nors tai gali kelti nerimą, dauguma keratozės formų yra nekenksmingos arba nesunkiai pagydomos. Jei pastebėjote neįprastų odos išaugų ar pokyčių, patartina kreiptis į dermatologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas tinkamas gydymo planas. Suprasdami skirtingus keratozės tipus, jos priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus, galite imtis aktyvių veiksmų šiai būklei valdyti ir išlaikyti sveiką odą. Atminkite, kad reguliari apsauga nuo saulės ir tinkama odos priežiūra gali padėti išvengti keratozės poveikio jūsų odos sveikatai ir išvaizdai arba jį sumažinti.